2018 metais skaitytų knygų TOP 15

Šie skaitymo metai buvo dar geresni, nei pernai. Tikslas buvo perskaityti 60 knygų, o perskaičiau 91 😅 Žinoma, ne maža dalis jų yra komiksai, bet jie vis vien yra knygos, nors trumpesnės, nei įprastai ir sudarytos iš paveikslėlių, o ne vientiso teksto, taigi priskiriu jas šiam skaičiui. 💭 Taip pat buvo keletas knygų, kurias skaičiau antrąkart, dėl to nusprendžiau jų neįtraukti į šį sąrašą, nes tai būtų nesąžininga kitų knygų, kurias skaičiau pirmąkart, atžvilgiu. 😃
Pristatau, jums geriausias 15 knygų, kurias skaičiau šiemet:

15. Jurga Vilė, Lina Itagaki - Sibiro Haiku 
Mano nuomonė

14. John Green - Vėžliai iki begalybės
Mano nuomonė

13. Gerda Jord - Gertrūda. Grafinis Y kartos dienoraštis. 
Mano nuomonė

12. Aušra Prasauskaitė - Moterys. 12 įkvepiančių istorijų
Mano nuomonė

11. Stephen King - Ponas Mersedesas
Mano nuomonė 

10. Aušra Mažonė - Nežinios fronto linijos
Mano nuomonė 

9. G. Willow Wilson - Ms. Marvel #1 - #15
Techniškai, tai  15 knygų. 😅 Bet kadangi tai 15 komiksų knygučių, pasakojančių vieną istoriją, nusprendžiau jas traktuoti kaip vieną knygą.
Šios istorijos dar neaprašiau bloge, nes svarstau ar būtų kam nors įdomu šių knygučių apžvalga?

8. Jojo Moyes - Aš prieš tave
Atsiliepimas  greitai bus bloge 😄

7. Elena Favilli ir Francesca Cavallo - Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms : 100 pasakojimų apie išskirtines moteris
Mano nuomonė

6.  Dovydas Pancerovas - Kiborgų žemė
Mano nuomonė 


5. Scott McCloud - Understanding Comics: The Invisible Art
Mano nuomonė 


4. Jennifer Niven - Papasakok man apie tobulą dieną
Šios knygos apžvalga greitai bus bloge 👐

3. Margaret Atwood - Tarnaitės pasakojimas
Nuomonė apie šią knygą greitai bus bloge  😇

2. Caitlin Moran - Kaip būti moterimi
Įrašas apie šią knygą irgi greitai bus bloge 😅

1. Beata Tiškevič - Vyvenimas
Šitą knygą šiais metais perskaičiau dukart - metų pirmą ir paskutinį mėnesį - ir abu kartus man labai patiko, taigi tikrai ramiai teigiu, kad tai geriausia šiemet skaityta knyga 💝
Platesnė mano nuomonė.

,,Kiborgų žemė"

Faktinė informacija: 

• Autorius: Dovydas Pancerovas
• Pirmą kartą išleista: 2017
• Puslapių skaičius: 256
• Goodreads įvertinimas: 4.49

Trumpas aprašymas: 
Žurnalisto Dovydo Pancerovo pasakojimas apie savo kelionę į revoliucijos ir karo zonas Ukrainoje, apie pavojus ten ir sunkų grįžimą namo.

Mano nuomonė: 
Prieš pradėdama skaityti tikėjausi visiškai kitokios knygos. Bet tai nereiškia, kad ja nusivyliau. Priešingai - man labai patiko. Nesu skaičiusi daug tokio tipo knygų, taigi nelabai turiu su kuo lyginti. Bet ir be lyginimų turiu ką pasakyti.
Prisipažinsiu, ne tiek daug ir žinojau apie visus tuos įvykius, kurie vyko Ukrainoje. Žinojau pagrindinius faktus, nieko per daug, bet norėjau sužinoti daugiau, dėl to ši knyga atsirado mano radare. Kaip jau minėjau, mano skaitymo potyriai buvo visai kitokie negu tikėjausi - maniau, kad tai bus tiesiog faktų išdėstymas kaip istorijos vadovėlyje su šiek tiek žurnalisto pasakojimų apie savo keliones ir viskas. Bet iš tiesų, tai buvo emocijų pilna knyga, kurioje tie techniniai faktai nebuvo pagrindinė dalis. Esmė sukosi apie autoriaus potyrius, jausmus, mintis būnant revoliucijos, vėliau karo sūkuryje. Ir tai padaro šią knygą ypatinga.
Nors pagrindinė knygos dalis yra autoriaus patyrimai ir emocijos, knyga vis vien sugeba atskleisti revoliucijos ir karo siaubus, tautos siekį atsikovoti, tai kas jiems priklauso, viltį ir skausmą tvyrančius ore. Tai padeda suprasti, kaip mes dažniausiai nevertiname tos laisvės, kurią turime ir kaip skaudu būtų ją prarasti. 😐
Kas man dar patiko šioje knygoje buvo tai, kad autorius savęs neidealizavo, nebandė paversti kažkokiu herojumi, o žvelgė į save ir aplinką kritiškai ir realistiškai. Tokia pozicija sukūrė knygos aurą, dėl kurios nesinori mesti knygą dėl kažkokio autoriaus vos ne susidievinimo. Kai autorius žvelgia į save realistiškai ir knyga atsiskleidžia realistiškomis spalvos, o tai tik pagerina patį skaitinį.
Tikrai gera idėja buvo knygos gale buvo pateikti aprašytų įvykių nuotraukas - jos iliustravo viską kas įsivaizduojama beskaitant, pagilina visus emocijas jaučiamas perskaičius šią knygą. Taip pat aš pamačiau, kad beveik viską įsivaizdavau kitaip (geriau arba blogiau), nei buvo iš tiesų.
Taigi, manau, kad knyga yra absoliučiai verta to laiko, kuris sugaištamas ją skaityti. Rekomenduoju perskaityti ją praktiškai visiems, nes šis skaitinys padeda suprasti, kaip gera yra turėti savą laisvą valstybę. 😇

Mano įvertinimas: 5/5

"Haris Poteris ir Prakeiktas Vaikas"

Faktinė informacija:

• Autoriai: John Tiffany, Jack Thorne. Remiantis J.K. Rowling sukurto ,,Hario Poterio magijos pasaulio" motyvais. 
• Originalus pavadinimas: "Harry Potter and The Cursed Child, Parts 1 & 2"
• Pirmą kartą išleista: 2016
• Puslapių skaičius: 339
• Goodreads įvertinimas: 3.69

Trumpas aprašymas: 

Aštuntoji Hario Poterio knygų dalis, kurioje viskas vyksta 19 metų po Voldemorto žūties.

Mano nuomonė: 

Šią knygą skaičiau jau dukart. Pirmas kartas buvo pernai maždaug sausio mėnesį, o antrasis - dabar. Kadangi baigiau iš naujo skaityti visas Hario Poterio originalias dalis, nusprendžiau prigriebti ir šią. Kaip jau minėjau,  tai buvo jau antrasis kartas skaitant, dėl to neplanavau rašyti atsiliepimo į blogą. Bet galų gale nusprendžiau, kad vis dėlto, turiu parašyti apie ją, nes labai myliu visą Hario Poterio istoriją ir visatą, bet su šia knyga mano santykiai sudėtingi ir noriu išdėstyti kodėl.  👉
Turbūt labiausiai erzinantis faktorius knygoje buvo tai, kad veikėjų dialogai man atrodė labai forsuoti, netikroviški, kartais net juokingi. Kai esi bent du kartus skaitęs visas Hario Poterio dalis, pradedi pažinti veikėjus, jų kalbėjimo manieras ir dėl to šioje knygoje man labai kliuvo veikėjų frazės - visiškai netiko jiems, originalioje knygoje jie niekada taip neišreikštų tos minties. Tos frazės atrodė juokingos, nerealistiškos ir ne vietoje.
Taip pat erzino ir pats siužetas. Nepasakosiu apie tai daug, kad nespoilinčiau. Man didžioji siužeto dalis atrodė per daug dramatizuota ir dėl to viskas ėjo kažkaip keistai - veikėjai įstumiami į nelogiškas ar kvailas situacijas ir kartais dėl to atrodė, kad man tuoj pritrūks kantrybės skaityti. Tekdavo padėti knygą į šalį ir grįžti po kiek laiko (maždaug valandos ar panašiai, ne dienas turiu mintyje 😀).
Geriausias dalykas (na, bent jau man), kurį 'pagimdė' ši knyga buvo vienas veikėjas. Tai Skorpionas Smirdžius (nors man labiau patinka angliškas jo vardo variantas - Scorpius Malfoy). Tiesiog jis man, kaip veikėjas, labai prilipo. Būtent dėl jo duodu šiai knygai šiek tiek aukštesnį įvertinimą, nei duočiau šiaip.
Kaip didžiulei Hario Poterio fanei man skaudu kritikuoti šitą kūrinį. Tikrai labai norėčiau tvirtai jį priskirti prie kitų knygų, kaip originalios istorijos tęsinį, bet tai padaryti sąžinė neleidžia, nes, jau kaip minėjau, beveik viskas šioje knygoje man atrodė labai nenatūralu ir netinkama prie tų veikėjų, kuriuos sukūrė J.K. Rowling originaliose knygose. Bet ko ir norėti - knyga nekurta pačios Rowling, tai kitų autorių darbas, rašytoja minima tik kaip žmogus, kurio kurtos istorijos motyvais yra remiamasi.
Na, žodžiu, noriu aš mylėti šią knygą, kaip lygią kitoms, bet tikrai negaliu, dėl tų man labai akis badančių problemų ir dėl to man labai skauda širdį. 💔

Mano įvertinimas: 3/5

"Understanding Comics: The Invisible Art"

Faktinė informacija:

• Autorius : Scott McCloud
• Originalus pavadinimas : "Understanding Comics: The Invisible Art"
• Pirmą kartą išleista: 1994
• Puslapių skaičius: 215 (Skaičiau PDF formatu)
• Goodreads įvertinimas : 3.96

Trumpas aprašymas:

Šioje knygoje nagrinėjami komiksai : jų kūrimo technika, istorija ir bandoma įrodyti, kad komiksai tai nesuprasta, bet galinga meno forma.

Mano nuomonė:
Tai buvo mano privalomasis skaitinys universitete. Kadangi toje paskaitoje mes nagrinėjame pagrinde vien tik komiksus, pradžiai reikėjo perskaityti šią knygą, kad galėtume gilintis į kitus skaitinius.  Taigi, galiu teigti, kad ši knyga buvo mano pirmasis žingsnis į tą platų ir nuostabų komiksų pasaulį.
Kaip galima pastebėti permetus akimis per mano blogą - komiksai nėra mano dažnas skaitinys. Na, iš tiesų nebuvo iki šio rudens. Dabar jau esu perskaičius palyginti daug komiksų ir labai tuo džiaugiuosi. Anksčiau šią literatūros (ir meno) sritį tikrai nepagrįstai nuvertinau, manydama, kad dauguma komiksų nėra skirti mano amžiui (ah, kokia naivi buvau 😁).
Na, o dabar apie pačią knygą. Man ji tikrai labai patiko. Neskaičiau jos vien malonumui, tai buvo ir mokymosi priemonė, bet tikrai nesijaučiau verčiama skaityti, viskas vyko labai natūraliai. Pagrindinė knygos mintis išdėstyta suprantamai ir įtraukiančiai. Atrodo kuo toliau skaitai, tuo daugiau norisi skaityt. O tai, geros knygos savybė.
Kalbant apie komikso piešimo stilių - jis irgi labai paprastas ir suprantamas. Panelės (tie (dažniausiai) kvadratiniai paveikslėliai, iš kurių susideda komiksas),  išdėstytos irgi aiškiai, lengva susigaudyt kokiu eiliškumu eina veiksmas ir tekstas. Žinoma, apskritai šie požymiai pačio komikso istorijos kokybei didelės įtakos nedaro, bet man asmeniškai jie yra svarbūs, nes neaiškiai išplanuoto komikso panelės man tikrai gadina skaitymą.
Kiek žinau, lietuviškos šios knygos versijos nėra (patikslinkit mane, jei klystu).  Paskaita man vyksta anglų kalba, taigi ir skaitinys angliškas, bet tai man jokia kliūtis, nejaučiu skirtumo ar skaityti angliškai ar lietuviškai. Manau, reiktų, kad ši knyga atsirastų ir lietuviškai, nes tai yra skaitinys, kuris gali pakeisti žmonių nuomonę apie komiksus. Dauguma mūsų visuomenės žmonių nusiteikę pakankamai priešiškai arba neutraliai prieš šią literatūros krypį, dažniausiai vyrauja nuomonė, kad tai tik superherojų literatūra, kuri skirta vaikams. Bet tai yra baisi netiesa. Komiksai yra tikrai didelis ir nuostabus literatūros žanras, kuris vertas kiekvieno mūsų dėmesio, nes kone visi galime atrasti tokius komiksus, kokie mums patiktų.
Žinau, kad nelabai daug papasakojau savo nuomonės būtent apie šią knygą, o labiau sapaliojau apie pačių komiksų fenomeną, bet tokia jau ta ši knyga - nelabai daug kas yra apie ją pasakot - ją reikia perskaityti. Kiekvienam. Reikia rauti su šaknimis tuos neigiamus įsitikinimus apie šią meno formą. 💭

Mano įvertinimas: 5/5

,,Vandeninės moterys"

Faktinė informacija : 

• Autorė : Sabina Daukantaitė
• Pirmą kartą išleista : 2017
• Puslapių skaičius : 185
• Goodreads įvertinimas : 3.71

Trumpas aprašymas : 

Knyga pasakoja apie tris moteris ir jų gyvenimus - kaip jos susitvarko su nuosmukiais ir kaip pasitinka pakilimus - ir visą tai jos prilygina vandens tekėjimui. 

Mano nuomonė: 
Skaičiau tikrai nemažai labai gerų atsiliepimų apie šią knygą, taigi natūraliai, tikėjausi kažko kone stebuklingo. Na, stebuklingo knygoje nieko neradau, bet negaliu tos knygos per daug ir išpeikti.
Pirmiausia norėčiau pakalbėti apie pačius skaitymo potyrius šįkart. Nemoku paaiškint to jausmo, kurį jaučiau skaitydama šią knygą. Tai buvo tarsi žiūrėčiau filmą, nors skaičiau. Žinau, skamba nelogiškai, bet jausmas buvo kažkas panašaus, jokio geresnio apibūdinimo nesugalvoju. 😀 Šiaip, knyga man skaitėsi pakankamai lengvai, nors tai nebuvo visai kaip plaukimas pasroviui (kažkur tarp atsiliepimų apie šitą knygą skaičiau panašų išsireiškimą), bet neturėjau didelių komplikacijų, kad norėtųsi mest perskaičius vos pusę, ar panašiai. Galbūt šiek tiek pradžioje buvo sunkoka įsivažiuoti, bet tas ,,įsivažiavimas" netruko ilgai.
Na, o dabar pakalbėkime apie knygos turinį. Visas siužetas - trys draugės besiiriančios per gyvenimą jautėsi jau kažkur girdėtas, skaitytas ar matytas. Bet toks jausmas skaitant panašias knygas mane užpuola dažnai, tai nėra pačios knygos pliusas ar minusas, toks jau tas knygos tipažas. Kai kurios (pabrėžiu, kad tik kai kurios) situacijos, į kurias papuolė pagrindinės veikėjos man rodėsi pakankamai nuvalkiotos, bet faktas kad knygoje buvo veiksmo gija sekanti alzheimerio ligą tuos banalumus atperka, nes ši tema medijoje, ypač literatūroje (bent toje, kurią skaičiau aš) nagrinėjama retai. Bet labiausiai man patiko tai, kad viena iš veikėjų pasirinko karjeros, ne šeimos, ar bent jau vyro šalia, kelią. Tokios situacijos mūsų visuomenėje, deja, dar dažnai nėra vertinamos teigiamai, nes matot, kaip čia moteris be vyro ir šeimos, kaip ji drįso pasirinkti karjerą, vaje vaje. Džiaugiuosi, kad lietuvių literatūroje pradedamos vaizduoti ir tokios moterys, kurios išdrįsta pasipriešinti stereotipams ir rinktis tai, ką joms sako širdis. 👏
Vienas dalykas, kuris man pasirodė keistokas buvo tai, kad knygos oficialiame (ne manajame) aprašyme rašoma, kad tai terapinis romanas. Deja, bent jau aš nelabai įžvelgiau kodėl jis terapinis. Na, galbūt dėl to, kad atseit jis parodo, kad visada problemos ir gyvenimo duobės baigiasi ir ateina laimingesnis laikas. Bet tokią žinutę galima rasti ne vienoje knygoje, dėl to aš knygos terapine nevadinčiau. Idėja, kad moterys yra iš vandens ir jos gyvenime teka kaip vanduo man atrodo labiau kaip įdomi metafora ir dėl to taip pat neskirčiau terapinės knygos titulo. Galbūt čia tik aš neįžvelgiau kodėl knyga vis dėl to pavadinta terapiniu romanu ir tai tik mano, ne knygos problema. 🙈
Pabaigoje visada jaučiu, kad turiu knygą parekomenduoti kažkokiai žmonių grupei (iš kur šis jausmas nelabai žinau). Taigi, šįkart manau, kad ši knyga turbūt tiktų skaityt kone visiems. Žinau, kad kūrinys yra labiau orientuotas į moteris, bet nematau problemos tame, kad ir kitų lyčių asmenys skaitytų šią knygą ir ja mėgautųsi. 🙌

Mano įvertinimas: 3/5