- Autorius: Dovydas Pancerovas
- Pirmą kartą išleista: 2017
- Puslapių skaičius: 256
- Goodreads įvertinimas: 4.49
Trumpas aprašymas:
Žurnalisto Dovydo Pancerovo pasakojimas apie savo kelionę į revoliucijos ir karo zonas Ukrainoje, apie pavojus ten ir sunkų grįžimą namo.
Mano nuomonė:
Prieš pradėdama skaityti tikėjausi visiškai kitokios knygos. Bet tai nereiškia, kad ja nusivyliau. Priešingai - man labai patiko. Nesu skaičiusi daug tokio tipo knygų, taigi nelabai turiu su kuo lyginti. Bet ir be lyginimų turiu ką pasakyti.
Prisipažinsiu, ne tiek daug ir žinojau apie visus tuos įvykius, kurie vyko Ukrainoje. Žinojau pagrindinius faktus, nieko per daug, bet norėjau sužinoti daugiau, dėl to ši knyga atsirado mano radare. Kaip jau minėjau, mano skaitymo potyriai buvo visai kitokie negu tikėjausi - maniau, kad tai bus tiesiog faktų išdėstymas kaip istorijos vadovėlyje su šiek tiek žurnalisto pasakojimų apie savo keliones ir viskas. Bet iš tiesų, tai buvo emocijų pilna knyga, kurioje tie techniniai faktai nebuvo pagrindinė dalis. Esmė sukosi apie autoriaus potyrius, jausmus, mintis būnant revoliucijos, vėliau karo sūkuryje. Ir tai padaro šią knygą ypatinga.
Nors pagrindinė knygos dalis yra autoriaus patyrimai ir emocijos, knyga vis vien sugeba atskleisti revoliucijos ir karo siaubus, tautos siekį atsikovoti, tai kas jiems priklauso, viltį ir skausmą tvyrančius ore. Tai padeda suprasti, kaip mes dažniausiai nevertiname tos laisvės, kurią turime ir kaip skaudu būtų ją prarasti. 😐
Kas man dar patiko šioje knygoje buvo tai, kad autorius savęs neidealizavo, nebandė paversti kažkokiu herojumi, o žvelgė į save ir aplinką kritiškai ir realistiškai. Tokia pozicija sukūrė knygos aurą, dėl kurios nesinori mesti knygą dėl kažkokio autoriaus vos ne susidievinimo. Kai autorius žvelgia į save realistiškai ir knyga atsiskleidžia realistiškomis spalvos, o tai tik pagerina patį skaitinį.
Tikrai gera idėja buvo knygos gale buvo pateikti aprašytų įvykių nuotraukas - jos iliustravo viską kas įsivaizduojama beskaitant, pagilina visus emocijas jaučiamas perskaičius šią knygą. Taip pat aš pamačiau, kad beveik viską įsivaizdavau kitaip (geriau arba blogiau), nei buvo iš tiesų.
Taigi, manau, kad knyga yra absoliučiai verta to laiko, kuris sugaištamas ją skaityti. Rekomenduoju perskaityti ją praktiškai visiems, nes šis skaitinys padeda suprasti, kaip gera yra turėti savą laisvą valstybę. 😇
Mano įvertinimas: 5/5
Žurnalisto Dovydo Pancerovo pasakojimas apie savo kelionę į revoliucijos ir karo zonas Ukrainoje, apie pavojus ten ir sunkų grįžimą namo.
Mano nuomonė:
Prieš pradėdama skaityti tikėjausi visiškai kitokios knygos. Bet tai nereiškia, kad ja nusivyliau. Priešingai - man labai patiko. Nesu skaičiusi daug tokio tipo knygų, taigi nelabai turiu su kuo lyginti. Bet ir be lyginimų turiu ką pasakyti.
Prisipažinsiu, ne tiek daug ir žinojau apie visus tuos įvykius, kurie vyko Ukrainoje. Žinojau pagrindinius faktus, nieko per daug, bet norėjau sužinoti daugiau, dėl to ši knyga atsirado mano radare. Kaip jau minėjau, mano skaitymo potyriai buvo visai kitokie negu tikėjausi - maniau, kad tai bus tiesiog faktų išdėstymas kaip istorijos vadovėlyje su šiek tiek žurnalisto pasakojimų apie savo keliones ir viskas. Bet iš tiesų, tai buvo emocijų pilna knyga, kurioje tie techniniai faktai nebuvo pagrindinė dalis. Esmė sukosi apie autoriaus potyrius, jausmus, mintis būnant revoliucijos, vėliau karo sūkuryje. Ir tai padaro šią knygą ypatinga.
Nors pagrindinė knygos dalis yra autoriaus patyrimai ir emocijos, knyga vis vien sugeba atskleisti revoliucijos ir karo siaubus, tautos siekį atsikovoti, tai kas jiems priklauso, viltį ir skausmą tvyrančius ore. Tai padeda suprasti, kaip mes dažniausiai nevertiname tos laisvės, kurią turime ir kaip skaudu būtų ją prarasti. 😐
Kas man dar patiko šioje knygoje buvo tai, kad autorius savęs neidealizavo, nebandė paversti kažkokiu herojumi, o žvelgė į save ir aplinką kritiškai ir realistiškai. Tokia pozicija sukūrė knygos aurą, dėl kurios nesinori mesti knygą dėl kažkokio autoriaus vos ne susidievinimo. Kai autorius žvelgia į save realistiškai ir knyga atsiskleidžia realistiškomis spalvos, o tai tik pagerina patį skaitinį.
Tikrai gera idėja buvo knygos gale buvo pateikti aprašytų įvykių nuotraukas - jos iliustravo viską kas įsivaizduojama beskaitant, pagilina visus emocijas jaučiamas perskaičius šią knygą. Taip pat aš pamačiau, kad beveik viską įsivaizdavau kitaip (geriau arba blogiau), nei buvo iš tiesų.
Taigi, manau, kad knyga yra absoliučiai verta to laiko, kuris sugaištamas ją skaityti. Rekomenduoju perskaityti ją praktiškai visiems, nes šis skaitinys padeda suprasti, kaip gera yra turėti savą laisvą valstybę. 😇
Mano įvertinimas: 5/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą