2018 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

,,Vandeninės moterys"


Faktinė informacija : 
  • Autorė : Sabina Daukantaitė
  • Pirmą kartą išleista : 2017
  • Puslapių skaičius : 185
  • Goodreads įvertinimas : 3.71

Trumpas aprašymas : 
Knyga pasakoja apie tris moteris ir jų gyvenimus - kaip jos susitvarko su nuosmukiais ir kaip pasitinka pakilimus - ir visą tai jos prilygina vandens tekėjimui. 

Mano nuomonė: 
Skaičiau tikrai nemažai labai gerų atsiliepimų apie šią knygą, taigi natūraliai, tikėjausi kažko kone stebuklingo. Na, stebuklingo knygoje nieko neradau, bet negaliu tos knygos per daug ir išpeikti.
Pirmiausia norėčiau pakalbėti apie pačius skaitymo potyrius šįkart. Nemoku paaiškint to jausmo, kurį jaučiau skaitydama šią knygą. Tai buvo tarsi žiūrėčiau filmą, nors skaičiau. Žinau, skamba nelogiškai, bet jausmas buvo kažkas panašaus, jokio geresnio apibūdinimo nesugalvoju. 😀 Šiaip, knyga man skaitėsi pakankamai lengvai, nors tai nebuvo visai kaip plaukimas pasroviui (kažkur tarp atsiliepimų apie šitą knygą skaičiau panašų išsireiškimą), bet neturėjau didelių komplikacijų, kad norėtųsi mest perskaičius vos pusę, ar panašiai. Galbūt šiek tiek pradžioje buvo sunkoka įsivažiuoti, bet tas ,,įsivažiavimas" netruko ilgai.
Na, o dabar pakalbėkime apie knygos turinį. Visas siužetas - trys draugės besiiriančios per gyvenimą jautėsi jau kažkur girdėtas, skaitytas ar matytas. Bet toks jausmas skaitant panašias knygas mane užpuola dažnai, tai nėra pačios knygos pliusas ar minusas, toks jau tas knygos tipažas. Kai kurios (pabrėžiu, kad tik kai kurios) situacijos, į kurias papuolė pagrindinės veikėjos man rodėsi pakankamai nuvalkiotos, bet faktas kad knygoje buvo veiksmo gija sekanti alzheimerio ligą tuos banalumus atperka, nes ši tema medijoje, ypač literatūroje (bent toje, kurią skaičiau aš) nagrinėjama retai. Bet labiausiai man patiko tai, kad viena iš veikėjų pasirinko karjeros, ne šeimos, ar bent jau vyro šalia, kelią. Tokios situacijos mūsų visuomenėje, deja, dar dažnai nėra vertinamos teigiamai, nes matot, kaip čia moteris be vyro ir šeimos, kaip ji drįso pasirinkti karjerą, vaje vaje. Džiaugiuosi, kad lietuvių literatūroje pradedamos vaizduoti ir tokios moterys, kurios išdrįsta pasipriešinti stereotipams ir rinktis tai, ką joms sako širdis. 👏
Vienas dalykas, kuris man pasirodė keistokas buvo tai, kad knygos oficialiame (ne manajame) aprašyme rašoma, kad tai terapinis romanas. Deja, bent jau aš nelabai įžvelgiau kodėl jis terapinis. Na, galbūt dėl to, kad atseit jis parodo, kad visada problemos ir gyvenimo duobės baigiasi ir ateina laimingesnis laikas. Bet tokią žinutę galima rasti ne vienoje knygoje, dėl to aš knygos terapine nevadinčiau. Idėja, kad moterys yra iš vandens ir jos gyvenime teka kaip vanduo man atrodo labiau kaip įdomi metafora ir dėl to taip pat neskirčiau terapinės knygos titulo. Galbūt čia tik aš neįžvelgiau kodėl knyga vis dėl to pavadinta terapiniu romanu ir tai tik mano, ne knygos problema. 🙈
Pabaigoje visada jaučiu, kad turiu knygą parekomenduoti kažkokiai žmonių grupei (iš kur šis jausmas nelabai žinau). Taigi, šįkart manau, kad ši knyga turbūt tiktų skaityt kone visiems. Žinau, kad kūrinys yra labiau orientuotas į moteris, bet nematau problemos tame, kad ir kitų lyčių asmenys skaitytų šią knygą ir ja mėgautųsi. 🙌

Mano įvertinimas: 3/5


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Mano mėgstamiausios knygos iš tų, kurias skaičiau 2020 metais

  Per 2020 iš viso perskaičiau 114 knygų. 😎 Manau, kad tai nemenkas skaičius, bet kartais, kai pasižiūriu į kitų žmonių skaičius, kurie dar...