- Autorius : Oscar Wilde
- Originalus pavadinimas : "The Canterville Ghost"
- Pirmą kartą išleista : 1887 02 23
- Puslapių skaičius : 49
- Goodreads įvertinimas : 3.89
Trumpas aprašymas :
Amerikiečių šeimyna atsikelia gyventi į namą Britanijoje. Jiems buvo pranešta, kad tame name gyvena vaiduoklis, bet jie atsisako tuo tikėti, o pats vaiduoklis iš kailio neriasi, kad tik įrodytų jiems savo egzistenciją.
Mano nuomonė :
Šią knygą pirmą kartą perskaičiau prieš daugelį metų, kai dar buvau maža. Bet dabar radusi šią knygą, nusprendžiau vėl ją perskaityti, nes supratau, kad nieko, kas joje vyksta, nepamenu. Dar viena priežastis kodėl pradėjau ją skaityti buvo ta, kad tai Oscar Wilde kūrinys, o šis rašytojas man patinka.
Knyga labai plona, taigi perskaičiau ją vienu prisėdimu. Ir tiesą sakant, man visai patiko. Tai toli gražu nėra geriausia skaityta knyga, bet ji bent jau nepatenka į blogiausių sąrašą. Kaip minėjau, knyga labai plona, tai nedaug apie ją ir turiu pasakyt.
Jeigu ją galima traktuoti kaip pasaką, tai nebent kaip labai keistą. Ir nelabai tinkančią vaikams. Na, bent ne patiems jauniausiems. Aišku, aš pati ją pirmąkart skaičiau būdama vaikas, maždaug 10 metų, gal vos vyresnė ir galiu garantuoti, kad nebuvau išvedžiojusi tokios kūrinio esmės, kokią išvedžiojau dabar. Gal labiau ne pačio kūrinio esmės, o pabaigos reikšmės. Kad nieko dabar nespoilinčiau apie pabaigą, tai ir nesakysiu ką tokio aš čia jau išvedžiojau. bet tai tikrai nėra labai gražu ar miela. 🙊
Jeigu kalbant labiau apie patį siužetą, tai galiu pasakyt, kad tai nebuvo jau taip įdomu. Žinau, kad sakiau pradžioje, kad knyga man visai patiko, ir ji išties man patiko, nes man patinka visokie makabriški dalykai (ah, žinau, tai gali skambėti keistai 😅) Bet tai nekeičia fakto, kad siužetas buvo pakankamai nuobodus, ir dėl to man labiausiai patiko neaiški ir kiek kraupi pabaiga. Nors žvelgiant iš kitos pusės, kaip tik manau, kad ta pabaiga ir sugadina (bent jau man) visą knygos paprastumą.
Kaip jau buvo galima suprasti, mano jausmai pakankamai mišrūs šios knygos atžvilgiu. Šis kūrinys man buvo vienas tokių, kai skaitai ir nelabai žinai ką galvoti. Dėl to ir sunkoka kažką doro pasakyti apie pačią knygą, nesapaliojant apie pabaigą. 😅 Taigi, manau, kad šią knygą galėčiau rekomenduoti tiems, kurie nori šiek tiek keistesnio, neilgo skaitinio. 💁
Mano įvertinimas : 3/5
Knyga labai plona, taigi perskaičiau ją vienu prisėdimu. Ir tiesą sakant, man visai patiko. Tai toli gražu nėra geriausia skaityta knyga, bet ji bent jau nepatenka į blogiausių sąrašą. Kaip minėjau, knyga labai plona, tai nedaug apie ją ir turiu pasakyt.
Jeigu ją galima traktuoti kaip pasaką, tai nebent kaip labai keistą. Ir nelabai tinkančią vaikams. Na, bent ne patiems jauniausiems. Aišku, aš pati ją pirmąkart skaičiau būdama vaikas, maždaug 10 metų, gal vos vyresnė ir galiu garantuoti, kad nebuvau išvedžiojusi tokios kūrinio esmės, kokią išvedžiojau dabar. Gal labiau ne pačio kūrinio esmės, o pabaigos reikšmės. Kad nieko dabar nespoilinčiau apie pabaigą, tai ir nesakysiu ką tokio aš čia jau išvedžiojau. bet tai tikrai nėra labai gražu ar miela. 🙊
Jeigu kalbant labiau apie patį siužetą, tai galiu pasakyt, kad tai nebuvo jau taip įdomu. Žinau, kad sakiau pradžioje, kad knyga man visai patiko, ir ji išties man patiko, nes man patinka visokie makabriški dalykai (ah, žinau, tai gali skambėti keistai 😅) Bet tai nekeičia fakto, kad siužetas buvo pakankamai nuobodus, ir dėl to man labiausiai patiko neaiški ir kiek kraupi pabaiga. Nors žvelgiant iš kitos pusės, kaip tik manau, kad ta pabaiga ir sugadina (bent jau man) visą knygos paprastumą.
Kaip jau buvo galima suprasti, mano jausmai pakankamai mišrūs šios knygos atžvilgiu. Šis kūrinys man buvo vienas tokių, kai skaitai ir nelabai žinai ką galvoti. Dėl to ir sunkoka kažką doro pasakyti apie pačią knygą, nesapaliojant apie pabaigą. 😅 Taigi, manau, kad šią knygą galėčiau rekomenduoti tiems, kurie nori šiek tiek keistesnio, neilgo skaitinio. 💁
Mano įvertinimas : 3/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą